The implementation of the Kyoto targets in Lithuania from a perspective of multi-level governance ; Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas Lietuvoje daugiapakopio valdymo kontekste
45 Pages
English

The implementation of the Kyoto targets in Lithuania from a perspective of multi-level governance ; Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas Lietuvoje daugiapakopio valdymo kontekste

Downloading requires you to have access to the YouScribe library
Learn all about the services we offer

Description

MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITYJulija NaujėkaitėTHE IMPLEMENTATION OF THE KYOTO TARGETS IN LITHUANIA FROM A PERSPECTIVE OF MULTI-LEVEL GOVERNANCESummary of Doctoral DissertationSocial Sciences, Management and Administration (03 S)Vilnius, 20The Doctoral Dissertation was written during the period of 2007–20 at Mykolas Romeris University. Scientific Supervisor:Prof. Dr. Imantas Lazdinis (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S)Scientific Consultant:Prof. Dr. Karsten Åström (Lund University (Sweden), Social Sciences, So-ciology - 05 S) (200-20)The Doctoral Dissertation is defended at Management and Administra-tion Research Council of Mykolas Romeris University: Chairman of the Council:Prof. Dr. Habil. Stasys Puškorius (Mykolas Romeris University, Social Scien-ces, Management and Administration - 03 S)Members:Prof. Dr. Habil. Adolfas Kaziliūnas (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S)Prof. Dr. Habil. Vida Motiekaitytė (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S)Prof. Dr. Habil. Borisas Melnikas (Vilnius Gediminas Technical University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S)Samuel Pufendorf Prof. Dr. Håkan Hydén (Lund University (Sweden), Social Sciences, Sociology - 05 S)Opponents:Prof. Dr. Habil.

Subjects

Informations

Published by
Published 01 January 2011
Reads 30
Language English
MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY
Julija Naujėkaitė
THE IMPLEMENTATION OF THE KYOTO TARGETS IN LITHUANIA FROM A PERSPECTIVE OF MULTI-LEVEL GOVERNANCE
Summary of Doctoral Dissertation Social Sciences, Management and Administration (03 S)
Vilnius, 2011
e Doctoral Dissertation was written during the period of 2007–2011 at Mykolas Romeris University. Scientific Supervisor: Prof. Dr. Imantas Lazdinis (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S) Scientific Consultant: Prof. Dr. Karsten Åström (Lund University (Sweden), Social Sciences, So -ciology - 05 S) (2010-2011) e Doctoral Dissertation is defended at Management and Administra -tion Research Council of Mykolas Romeris University: Chairman of the Council: Prof. Dr. Habil. Stasys Puškorius (Mykolas Romeris University, Social Scien -ces, Management and Administration - 03 S) Members: Prof. Dr. Habil. Adolfas Kazilinas (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S) Prof. Dr. Habil. Vida Motiekaitytė (Mykolas Romeris University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S) Prof. Dr. Habil. Borisas Melnikas (Vilnius Gediminas Technical University, Social Sciences, Management and Administration - 03 S) Samuel Pufendorf Prof. Dr. Håkan Hydén (Lund University (Sweden), Social Sciences, Sociology - 05 S) Opponents: Prof. Dr. Habil. Vygandas Kazimieras Paulikas (Mykolas Romeris Universi -ty, Social Sciences, Management and Administration - 03 S) Assoc. Prof. Dr. Per Wickenberg (Lund University (Sweden), Social Scien -ces, Sociology - 05 S)
e public defence of the Doctoral Dissertation will take place at the Manage-ment and Administration Research Council at Mykolas Romeris University on December 16, 2011, at 10.00 in the Conference Hall of Mykolas Romeris Univer -sity (Room I-414). Address: Ateities str. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania. e summary of the Doctoral Dissertation was sent out on November 16, 2011. e Doctoral Dissertation may be reviewed at Martynas Mažvydas National Library of Lithuania (Gedimino ave. 51, Vilnius, Lithuania) and library of Myko -las Romeris University (Ateities str. 20 Vilnius, Lithuania).
My thanks to the staff of Lund University (Sweden), in especial the Department of Sociology of Law, for their cooperation, valuable guidance and constructive inputs into the doctoral dissertation. I am also very grateful to have had the opportunity to work at the Sociology of Law Department in Lund, during periods of my internships at Lund University, from 2008 till 2011. My sincerest thanks to professor Karsten Åström, who has been supervising my work throughout my stays at Lund University – and to Måns Svensson for his supervision during the last period of my work at Lund University. My sincerest thanks for supervision to professor Imantas Lazdinis, my scientific supervisor at Mykolas Romeris University. My sincerest thanks also to my family and friends for their permanent support, patience and trust. e scholarships for the lasting internships at Lund University were kindly provided by the Swedish Institute, the Research Council of Lithuania and Mykolas Romeris University.
Dėkoju Lundo universitetui (Švedija), ypač Teisės sociologijos katedrai už bendradarbiavimą, vertingas konsultacijas ir konstruktyvų indėlį rengiant di -sertaciją bei galimybę dirbti katedroje ilgalaikių stažuočių Lundo universitete metu nuo 2008 iki 2011 metų. Nuoširdžiai dėkoju profesoriui Karsten Åström, vadovavusiam disertacijos rengimui stažuočių metu ir Måns Svensson, kartu vadovavusiam darbui Lundo universitete paskutiniame darbo rengimo etape. Nuoširdžiai dėkoju už vadova -vimą Mykolo Romerio universiteto profesoriui Imantui Lazdiniui. Esu labai dėkinga savo šeimai ir draugams už nuolatinį palaikymą, tikėji -mą ir kantrybę. Stipendijas, lėmusias ilgalaikes stažuotes, maloniai suteikė Švedijos institu -tas, Lietuvos mokslo taryba bei Mykolo Romerio universitetas.
3
Julija Naujėkaitė KIOTO PROTOKOLO ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE DAUGIAPAKOPIO VALDYMO KONTEKSTE Disertacijos santrauka
Temos aktualumas Klimato kaitos problemą ir jos galimus neigiamus padarinius gamtai ir žmonijai plačiai pripažino mokslininkai, dėl šios priežasties buvo imtasi visuo -tinių politinių veiksmų. Priėmus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos kon -venciją (1992 m.; toliau – JTBKKK), vėliau buvo pasirašytas ir Kioto protokolas (1997 m.). Klimato kaitos problemos sprendimas tampa dar aktualesnis, artėjant pirmojo Kioto laikotarpio pabaigai1. Tokios tarptautinės sutartys kaip JTBKKK ir Kioto protokolas įgyvendinamos valstybių teisės normomis ir teisės aktais. Norint suprasti įgyvendinimo procesus, pasirinktos daugiapakopio valdymo (toliau – DPV) ir teisės sociologijos teorijos. Taip galima pasitelkti vidines teisės perspektyvas ir kitus mokslus, tokius kaip poli -tinius mokslus, valdymą ir sociologiją. Moksliniai klimatologijos tyrimai ir studijos turi bti vertinami taikant metodus tarp disciplinų, nes su klimato kaitos reguliavimo moksliniais tyrimais susijusios įvairios disciplinos. Šioje disertacijoje bus analizuoja -mas teisės aktų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimu pramonės sektoriuje Lietuvoje, įgyvendinimas. Lietuvos Respu blika yra viena iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių. Lietuva ratifikavo JTBKKK 1995 m., o Kioto protokolą – 2002 m. Ratifikuodama šiuos dokumentus, valstybė įsipareigojo iki 2012 m. sumažinti ŠESD emisijas 8 proc., palyginti su 1990 m.
Aktualūs tarptautiniai įvykiai Ambicingas siekis sudaryti naują sutartį COP 15/CMP52 susitikimuose Ko-penhagoje 2009 m. liko neįgyvendintas. Dalyvavusios šalys nesutarė dėl tolesnių įsipareigojimų ir bdų, kaip visoms šalims tinkamai spręsti klimato kaitos problemą. Pagal Kioto protokolą 37 pramoninės šalys ir Europos Bendrija visų pir -ma privalo imtis veiksmų šalies viduje kovojant su klimato kaita ir vykdyti tarptau -tinius įsipareigojimus. Antra, Kioto protokolo šalims buvo suteikta kitų galimybių sumažinti ŠESD emisijas ne jų teritorijose. Ši galimybė atsiranda dalyvaujant lanks -
1 Dar neaišku, kokia bus šio tarptautinio protokolo ateitis po 2012 m., kai baigsis pirmasis Kioto protokolo laikotarpis. 2 šalių konferencija (angl. JTBKKKConference of the Parties;COP); Šalių konferencija yra Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP) 4
čiuosiuose Kioto protokolo mechanizmuose (vadinamuosiuose rinkos mechaniz -muose; angl.flexible mechanisms) ir mažinant emisijas užsienyje. JTBKKK vykdomasis sekretorius Yvo de Boer po Kopenhagos susitikimų teigė, kad nors nauja sutartis nebuvo pasirašyta, buvo pasiektas reikšmingas susitarimas. Pagal JTBKKK derybos Kopenhagoje buvo svarbios, nes jų metu klimato kaitos pro -blema buvo tokia svarbi, kad ją aptarė vyriausybės. Susitarimas taip pat rodo, kad buvo susitarta dėl ilgalaikių visuotinių poveikio švelninimo priemonių ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Be to, Kopehhagoje priimta daugybė sprendimų, kad btų užbaigtas klimato kaitos veiksmų plano (angl.climate change action) įgyvendinimas. Tolesnės derybos Kankne 2010 m. buvo produktyvesnės nei tikėtasi. Vienas iš pagrindinių sutarčių reikšmingų punktų buvo susitarimas mažinti ŠESD emi -sijas abipusės atskaitomybės principu. Be to, vyriausybės sutarė dėl paketo, kad padėtų besivystančioms šalims spręsti klimato kaitos problemas. Tačiau JTBKKK vykdomoji sekretorė Christiana Figueres, kalbėdama po Kankno derybų ir pri -mindama Kopenhagos pasiekimus (ypač Kopenhagos susitarimą), vėl akcentavo ŠESD emisijų mažinimą ir taip pat pabrėžė, kad mažinti ŠESD išmetimus reikia kuo greičiau. Šis mažinimas turi bti susijęs su patikimomis atskaitomybės siste -momis, padėsiančiomis įvertinti tikrą pažangą. JTBKKK oficialioje ataskaitoje numatoma, kad jeigu visi planuoti tikslai ir veiksmai bus visiškai įgyvendinti, „ŠESD emisijas bus galima sumažinti tik 60 procentų – o to, mokslininkų nuomone, reiktų, kad vidutinė temperatra nepakiltų daugiau nei sutartais dviem laipsniais“ (JTBKKK oficialios išvados po COP16/CMP6 Kankne, 2010). Netgi jei bus pasiektas dviejų laipsnių tikslas, jis neužtikrins to, kad labiausiai pažeidžiamos tautos išgyventų. Kaip teigiama Figueres kalboje, Tuvalu, Maldyvų, Kiribati, Vanuatu salos ieško bdų, kaip evakuoti jų visus gyventojus dėl kylančio jros lygo ir sraus vandens poveikio. Taigi atrodo, kad politinių susitarimų nepakanka.
Mokslinio tyrimo tikslas Esamos tarptautinės klimato kaitos sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai akivaizdžiai veikia skirtingus valdymo lygmenis, įskaitant nacionalines teisės sis -temas ir administravimo modelius, kuriems skiriami atitinkami vyriausybės įga -liojimai ir pavedimai. Tarpyviausybinės klimato kaitos tarybos (toliau –TKKT3) ketvirtoje vertinimo ataskaitoje įgyvendinimas aprašomas taip: 3TKKT – tai klimato kaitos vertinimo viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų (angl.  Inergovernmental Panel on Climate Change; IPCC). TKKT įsteigė Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa (UNEP) ir Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO), siekdamos pateikti pasauliui aiškų mokslinį požirį apie turimas klimato kaitos žinias ir jos galimą poveikį aplinkai ir socialinėms bei ekonominėms sąlygoms. (Organisation.IPCC[interak-tyvus]. Prieiga per internetą: http://www.ipcc.ch/organization/organization.shtml; žirėta: balandžio 10, 2011). 5
Veiksmai, skirti sutarties įsipareigojimams įvykdyti, apima teisinius ir veiksmingus etapus. Teisinis įgyvendinimas vykdomas per teisės aktus, taisykles, teisinius po -tvarkius, įskaitant kitus veiksmus, tokius kaip vyriausybių pažangos perkeliant tarp -tautinius susitarimus į nacionalinę teisę ir politiką administravimas. Veiksmingam įgyvendinimui reikalinga politika ir programos, skatinančios tikslinių grupių elgse -nos ir sprendimų pokyčius. Tada tikslinės grupės imasi veiksmingų [klimato kaitos] švelninimo ir prisitaikymo priemonių (IPCC, 2008, p. 82) Tarptautinių reikalavimų ir tikslų įgyvendinimas valstybėms ir jų vyriau -sybėms yra sunki užduotis. Atsižvelgdamos į valstybės politines, ekonomines, kultrines ir kitas aplinkybes, vyriausybės turi sukurti įgyvendinimo strategijas. Kokie valdymo lygmenys ir sektoriai bus paveikti? Kaip jie turėtų bti aptarti ir kokio atsako sulauksime? Teisės normų įgyvendinimas įvairiais aspektais ir jų poveikis visuomenei yra vienas iš teisės sociologijos mokslinių tyrimų klausimų. Åström ( 1998, 2005), Hy-dén (2006), Svensson (2008), Svensson, Larsson (2009), Wickenberg ( 1998), Alkan Olsson J., Alkan Olsson I. (2008) ir kiti tyrė įgyvendinimą skirtingais aspektais. Autorės nuomone, klimato kaitos teisės normos įgyvendinamos hierarchi -niu principu bei susijusios su dalyviais įvairiose pozicijose įvairiuose lygmenyse (ši sąvoka darbe tikslinama). Hierarchinę tvarką sudaro įgyvendinimo grandinė, kuri apima tarptautinį lygmenį (JTBKKK ir Europos Sąjungą), valstybės (Lietu -vos Respubliką) ir administravimo institucijų lygmenis bei pramonės sektorių, kuris turi taikyti teisės normas savo veikloje. Tai yra formali įgyvendinimo struk -tra. Kitas (lygiagretus) įgyvendinimas yra susijęs su tikrove visuomenėje ir jis yra sudėtingesnis. Klimato kaitos susitarimų nuostatai ir teisės normos daro įtaką ir sukelią atsaką visuomenėje. Remiantis teisės sociologijos perspektyva, galima susieti hierarchinį teisės normų įgyvendinimo principą su teisės poveikiu (atsa -ku) visuomenėje. Šiuo taip pat parodoma, kad teisės normų įgyvendinimą kartais lemia procesai, kylantys iš visuomenės (angl.buttom-up process). Btų žymus indėlis valdymo ir teisės sociologijos mokslams, jeigu klimato kaitos teisės aktų įgyvendinimas btų analizuojamas iš DPV perspektyvos, kuri paremta valdžios sprendimų priėmimų dispresija skirtinguose teritoriniuose lyg-menyse (Bache, Flinders, 2004). Mokslinio tyrimo tikslas – remiantis DPV, pagerinti ŠESD emisijų mažini -mo reikalavimų politikos įgyvendinimo supratimą.
Mokslinio tyrimo klausimas ir tyrimo potemės (uždaviniai)
Siekiant įvykdyti tyrimo tikslą, pagrindinis keliamas tyrimo klausimas yra toks:
Kaip Lietuva, konkrečiai pramonės sektorius, įgyvendina ŠESD emisijų ma -žinimo reikalavimus, nustatytus Kioto protokolu ir Europos Sąjungos teisės aktais?
6
Mokslinis tyrimas atliekamas pasitelkiant empirines studijas trijose pagrindi -nėse šalies energetikos pramonės bendrovėse ir vienoje trąšų sektoriaus bendrovėje. Šie pramonės sektoriai pasižymi beveik didžiausiomis ŠESD emisijomis ir privalo dalyvauti Europos Sąjungos ŠESD emisijų prekybos sistemoje (toliau – ES EPS). Lietuva tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. Nuo tada šalies įstatymai ir nor -miniai aktai turi bti suderinti su ES teisynuacquis communautaire.Tokiu bdu atsi-randa vertikali įgyvendinimo perspektyva. Teigiama, kad „ES politika ir politikos krimas turėtų bti laikomas daugiapakopiu valdymu“ (Benz, Zimmer, 2008, p. 1). Europos Sąjunga tapo viena iš pagrindinių klimato kaitos problemų spren-dėjų. ES politika ir reglamentai dėl klimato kaitos yra ambicingesni nei įsipa -reigojimai pagal Kioto protokolą. Tačiau įsipareigojimų vykdymas mažinti ŠESD emisijas pramonės sektoriuje, dalyvaujančiame ES EPS, šiuo metu atrodo kaip sėkmingas įgyvendinimas. Tačiau kas šiuo atveju yra sėkmė? Kas slypi po oficia -liais ŠESD emisijų mažinimo skaičiais pramonės sektoriuje? Norint tai suprasti, mokslinis tyrimas bus atliekamas remiantis tarpdiscip-lininiais DPV, teisės sociologijos ir viešojo administravimo aspektais. Tai yra nuodugnus metodas, padedantis suprasti kontekstą, kuriame skirtinguose įgy -vendinimo pakopose atsiranda normos (pvz., elgsenos ir kt.). Taigi yra formali norminių aktų (taisyklių) įgyvendinimo struktra ir tikrovė, kitaip tariant – teisė ir visuomenė. Norint atskleisti šį požirį ir išnagrinėti pagrindinį tyrimo klausi -mą, nagrinėjamos šios tyrimo potemės (tyrimo uždaviniai): 1. Teisės sistemų, susijusių su ŠESD mažinimu, apibdinimas ir analizė bei jų vienos su kita santykis; 2. Vyraujančių veiksnių ir normų, turinčių poveikio dalyviams kiekviena -me įgyvendinimo lygmenyje, vertinimas; 3. Pramonės sektoriaus atsakas (grįžtamasis ryšys) politikos įgyvendinimo procese. Mokslinis darbo naujumas Šis mokslinis darbas yra originalus tuo, kad mokslas ir viešojo administravi -mo studijos yra grindžiamos darna tarp disciplinų – tyrimas atliekamas remiantis DPV, viešojo administravimo ir teisės sociologijos aspektais. Tyrimo metu nagri -nėjamas naujų taisyklių, sąlygojančių ŠESD išmetimų sumažinimą, politikos įgy -vendinimas. Remiantis tarpdisciplininiu požiriu ir įvairiais aspektais, siekiama pagilinti politikos įgyveninimo sampratą, teisės aktų poveikį bei jų sąveiką.
Darbo apimtis Disertaciją sudaro įvadas ir šešios dalys, išvados ir pasilymai, literatros sąrašas (144 literatros šaltiniai) ir 9 priedai. Darbe pateikta 15 lentelių ir 7 pa-veikslai. Darbo apimtis – 129 puslapiai (be priedų). 7
Disertacijos struktūra
Pirmoji disertacijos dalis„Teorinis pagrindimas: daugiapakopis valdymas ir įgyvendinimo aspektai“ apima teorinius kelių disciplinų, kurios yra siejamos disertacijoje, aspektus. Pirmiausia pristatomas DPV teorinis pagrindimas, DPV aspektai ir atlikti moksliniai tyrimai šiose srityse, apimantys susijusias disci plinas ir politikos sritis. Siekiant įgyti visapusišką valdymo permainų supratimą, valdy -mas turėtų bti apibdinamas remiantis „stipresnėmis tarpdisciplininėmis orien -tacijomis, apimančiomis politiką, teisę, viešąjį administravimą, ekonomiką <…>, taip pat sociologiją, geografiją ir istoriją“ (Van Karsbergen ir Van Waarden, 2004, p. 143). Todėl, antra, apžvelgiami moksliniai tyrimai, na grinėjantys įgyvendini-mo problemą politikos ir administravimo požiriu. Trečia, pateikiami moksli -niai darbai, apimantys ES teisės įgyvendinimą. Ketvirta, pristatomi tyrimai, ap-imantys aplinkosaugos politiką, DPV bei klimato kaitą. Galiausiai akcentuojamos DPV, politikos įgyvendinimo ir teisės sociologijos sąsajos. Antrojoje dalyje„Metodologija“ pateikiama taikomų metodų, renkant ty -rimo empirinius duomenis, atranka bei apibrėžiamas duomenų vėlesnis panau -dojimas. Analizėje ŠESD mažinimo politikos įgyvendinimas nagrinėjamas, va -dovaujantis įvairiais lygmenimis – tarptautiniu, valstybiniu, administraciniu ir pramonės (dėl tyrimo specifikos, vėliau naudojama „plotmės“ (angl.arena) sąvo-ka). Šioje dalyje pateikiama plotmių klasifikcija, jų pristatymas ir metodologinės o iemonės. tyrim4pr 1 lentelė.Lygmenys ir su jais susijusios plotmės politikos įgyvendinime Lygmuo Plotmė(angl.arena) Dalyviai / Institucijos Viršvalsybinis Tarptautinė / JT JTBKKK Sekretoriatas, Europos Komisija (Jungtinės Tautos) ir (Klimato politikos generalinis direktoratas Europos Sąjunga „DG CLIMA“)4 Valstybės Nacionalinė / Lietuvos LRS Aplinkos apsaugos komiteto atstovai, Respublika (N) LR Aplinkos ministerijos atstovai Subvalstybinis Administracinė Lietuvos Aplinkos apsaugos agentros, (administraciniai Regionų aplinkos apsaugos departamentų vienetai – organizacijos) bei susijusių valstybės institucijų atstovai; (A ir AI) viešųjų įstaigų (pagal atitinkamus įgalioji-mus vykdyti užduotis) atstovai, kitų susiju-sių ne valstybinių įstaigų (įmonių) ir orga-nizacijų atstovai
4(JTO) ir Europos Sąjunga veikia remiantis iš dalies skirtin - Tautų Organizacija  Jungtinių gais principais, tačiau JTO ir ES priskiriamos vienai tarptautinei plotmei dėl jų teisės aktų viršenybės principo
8
1 lentelės tęsinys Lygmuo Plotmė(angl.arena) Dalyviai / Institucijos Visuomenė Pramonės (I) Įmonių, įtrauktų į nacionalinį ŠESD apyvartinų taršos leidimų (ATL) paskirsty -mo planą (vėliau – ES ŠESD ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų (įmonių) sąrašą), atstovai.
Lentelė sudaryta autorės, remiantis Hydén (2004) teisės aktų įgyvendinimo grandine. Pateikiamas tyrimo duomenims ir rezultatams pristatyti naudojamas interviu dalyvių (respondentų) kodavimas N, A, AIand I. Šioje dalyje pristatomi tyrimo etapai, kurie atlikti rengiant disertaciją – iš -skirti atskiri tiriamieji darbai (studijos, angl.study). Tai pirminė studija ir tyrimo dalyvių atrankos procedra (1 etapas), teisės aktų ir dokumentų analizė (2 eta -pas) bei pusiau struktrizuotų interviu studija (3 etapas). Pirminė studija. Šios užduotys buvo iškeltos per tiesioginį stebėjimą: • Įgyti žinių apie tyrimo sritį per santykį su pažinimo objektu; • Identifikuoti teisinius aktus, apibrėžiančius reikalavimus ŠESD emisijų sumažinimui, išanalizuoti jų tipus bei viršenybę; • Išnagrinėti veikėjus skirtingose plotmėse, kurie susiduria su teisinių tai -syklių ŠESD emisijų sumažinimui krimu bei įgyvendinimu; • Stebėti santykius bei galios aspektus tarp veikėjų skirtingose plotmėse ir stebėti, kaip interesai yra reprezentuojami; • Apžvelgti tarptautines ir išanalizuoti nacionalines oficialias ataskaitas apie ŠESD emisijas iki Kioto protokolo nustatytu (2005–2007) bei pir -muoju Kioto protokolo (2008–2012) laikotarpiais. Kokybinio tyrimo dalyvių atrankai naudojamas centrinės dispozicijos vietos (angl.centrally placed courses) principas (Esaisson, Gilljam el al., 2004). Siaurinant atranką ir nustatant tikslinę tyrimo imtį, naudojama kriterijų atranka, stratifikuoto -ji tikslinė atranka bei sniego gnižtės atrana (Bitinas et al. 2008, p. 102–104). Įstatyminės bazės ir dokumentų studija.Šios užduotys buvo numatytos vykdyti tyrimo metu: • Surinkti ir susisteminti empirinius duomenis (susijusią įstatyminę bazę) kiekviename politikos įgyvendinimo lygyje; • Apibrėžti įstatyminės bazės sferas, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias su ŠESD emisijų mažinimu ir leidimų išdavimais operatoriams; • Identifikuoti tam tikrą įstatyminės bazės kryptį; • Remiantis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, identifikuoti institu -cijas ir jų įgaliojimus. Įstatyminės bazės ir dokumentų studijos metu buvo taikomas turinio anali -zės tyrimo metodas. Pagrindinis dėmesys, analizuojant teisės aktus, skirtas api -9
brėžti užduočių paskirstymo struktrą bei kompetencijų sritis tarp institucijų valstybėje, tarp administravimo institucijų bei kitų įstaigų ir organizacijų. Antroje lentelėje pateikiamos nagrinėjamos plotmės ir su jomis susijusių teisės aktų ršys. 2 lentelė.Plotmės ir su jomis susiję teisės aktai Plotmė Susijusę teisės aktai Tarptautinė • Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija; • Kioto protokolas; • Antrinės Europos Sąjungos teisės aktai: susijusios direktyvos, regla -mentai ir sprendimai. Nacionalinė • Įstatymai, patvirtinti LR Seimo (įstatymų leidžiamosios valdžios); • Poįstatyminiai teisės aktai, kiti LR Seimo priimti teisės aktai, LR Vyriausybės priimti teisės aktai, individuals valdymo aktai (įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios).
Iš dalies stuktūrizuoto interviu studija. Empiriniams duomenis kokybiniui tyrimui gauti taikytas kitas duomenų rinkimo metodas – individualusis gilumi -nis ekspertų iterviu. Pusiau struktrizuoti interviu imti trimis etapais: rugsėjo 22 d.–spalio 7 d., gruodžio 17–28 d., 2010 ir vasario 28 d.–kovo 4 d., 2011 m. Iš viso imti 22 interviu nuo 40 min. iki pusantros valandos trukmės (kalbėtąsi su žmonėmis, kurie dirba valstybės ir administracinėse institucijose ir pramonės įmonėse). Garantuojant tyrimo dalyviams konfidencialumą, interviu buvo įrašo -mi. Vėliau atlikti daugiau nei 200 psl. apimties interviu išrašai. Klausimai tyrimo dalyviams sudaryti remiantis teisės sociologijoje naudoja -momis dimensijomis: motyvais ir norais, žiniomis, galimybėmis ir apribojimais (Hydén, Wickenberg, 2008, p. 153–156), kurios veikia normų (elgsenos ir pan.) susiformavimą. Tuo pačiu studijos metu siekiama atskleisti susijusių klimato kai -tos teisės aktų poveikį juos įgyvendinant įvairose plotmėse. Trečia lentelė pateikia interviu duomenų meta-analizės schemą. 3 lentelė.Kategorijų ir plotmių schemos matrica Tyrimo Nacionalinė Administracinė Pramonės dalyvai plotmė plotmė plotmė Kate-rimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo gorijasyladsivdavilysadylivsdalyvissivyladadsvilylydaivyliavdsyTsivlydao imyrT 1-a kategorija X X X X X X 2-a kategorija X X X X X 3-a kategorija X X X X X X 4-a kategorija X X X X X X 5-a kategorija X X X X X X
10
Nagrinėjant duomenis, išskirtos šios kategorijos (nagrinėjamos temos): maža vastybė (1), žinios (2), gamybos nutekėjimo rizika į trečiąsias šalis (3), prie -monės reikalavimų įgyvendinimui (4), gyvenimo sąlygos ir prioritetai (5). Trečiojoje disertacijos dalyje „Teisinė struktra ir valdžios pasiskirstymas“ atlikta susijusių teisės aktų analizė. Taip pat šioje dalyje analizuojamas valdžios pa -siskirstymas, veikiantis ŠESD emisijų mažinimą. Detalizuojamas užduočių ir kom -petencijos sferų padalijimas atskirose plotmėse – išskiriami įgaliojimai ir savitarpio santykiai tarp institucijų ir pramonės įmonių. Remiantis šia sprendimų priėmimo institucijų dispersija, nagrinėjamas politikos įgyvendinimas atskirose plotmėse. Atlikta teisės aktų analizė, siekiant pristatyti aktualius ES teisės aktus, susijusius su JTBKKK ir Kioto protokolu, akcentuojant reikalavimus mažinti ŠESD emisijas ir tolimesnį to poveikį įvairiose plotmėse. Išnagrinėjama Europos Sąjungos klima -to teisė. Išdėstomas pagrindinės direktyvos (direktyvos 2003/87/EC, nustatančios ŠESD ATL prekybos sistemą Europos Sąjungoje) įgyvendinimas nacionalinėje ir administracinėje plotmėse bei jos santykis su pramone. Pateikiama pagrindinių už -duočių, įgyvendinant direktyvą, paskirstymo tarp institucijų schema. Ketvirtojoje dalyje„Empirinių duomenų pristatymas“ pateikiami apiben drinti empiriniai duomenys, surinkti imant interviu Lietuvoje įvairiose institucijose ir įmo -nėse (valstybės ir administracinėse institucijose bei pramonės įmonėse). Kategorijos sudarytos identifikuojant tematiką (temas) interviu metu. Dauguma kategorijų suda -rytos remiantis interviu klausimais bei intuityviai nustatant ypatumus (temas, mode -lius (angl.pattern). Skirtingi požiriai padeda išnagrinėti skirtumus (supratimą) tarp atskirų plotmių, kas veikia geresnį politikos įgyvendinimą bei daugiapakopį valdymą. Dalies skyriai pristato penkias pagrindines kategorijas (temas): maža valstybė (1), žinios (2), gamybos nutekėjimo rizika (3), priemonės reikalavimų atitikimui (4), gyvenimo sąlygos ir prioritetai (5). Pateikiami nacionalinės, adminis tracinės ir pra-monės plotmių temas grindžiantys teiginiai (interviu citatos) bei jų apibendrinimas. Penktoji dalis„Analizė ir tyrimų rezultatai“ apjungia DPV teorinius aspek -tus, teisines struktras ir ištirtas plotmes. Analizė pradedama teoriniais apsvars -tymais, kuriuos seka atsakas į DPV ir teisės normas skirtingose analizuojamose plotmėse. Disertacijos tyrimo rezultatai analizuojami remiantis tokia schema:
1 pav.teisinių sistemų sąsaja su plotmėmis ir kategorijomisDPV ir
11